kiaušinpalaikis

kiaušìnpalaikis sm. (1) prastas, netikęs kiaušinis: Kad bent kokį supuvusį kiaušinpalaikį užteiktų – ale nieko o nieko A.Vencl. Jei kada susimušė, tai jau kruvinai dėl mylimųjų, ne dėl kiaušinpalaikių Vaižg. Višta kiaušinpalaikį padėjusi Vaižg.